Šaldyti produktai: JAV išpopuliarėjusi mada pasiekė ir Lietuvą

greitas maistasliekneksveikai.lt žiniasklaidoje. Šaltinis: Delfi.lt

Vakarų šalyse greito maisto kultūra į vartotojų gyvenimą įsiveržė dar XX a. pradžioje. Nuolat spartėjantis gyvenimo tempas šią madą pamažu atveda ir į Lietuvą: mūsų prekybos centruose daugėja maisto produktų, kurio paruošimas nereikalauja daug laiko. Tiesa, greito maisto gimtinėje JAV šie produktai kainuoja gerokai pigiau nei švieži, o štai Lietuvoje – atvirkščiai, šaldyti ir paruošti gaminti produktai brangesni.

Populiaru nuo praeito amžiaus pradžios

Jungtinėse Amerikos valstijose ši mada prasidėjo kur kas anksčiau nei Lietuvoje. Įvairių šaltinių duomenimis, pirmieji greito maisto restoranai JAV atsirado dar XX a. pradžioje. Tiesa, didysis lūžis šalyje įvyko šeštame ir septintame praeito amžiaus dešimtmečiuose, kada sparčiai pradėjo augti greito maisto restoranų tinklas „McDonald’s“ ir atsirado pašildomi pietų rinkiniai, kuriuos užteko pašauti į orkaitę 20-čiai minučių.

JAV kompanijos „Pinnacle Foods“, kuri specializuojasi paruošto gaminti maisto gamyboje, duomenimis, pirmuosiuose tokio tipo pietų rinkiniuose buvo patiekiamas kalakutas, šaldyti žirniai bei saldžiosios bulvės.

Iš pradžių pašildomi pietūs buvo patiekiami iš aliuminio pagamintuose induose, tai leido juos šildyti orkaitėje nenaudojant lėkščių. Vėliau, atsiradus mikrobangų krosnelėms, tokio tipo pietūs buvo pradėti tiekti plastikiniuose induose.

Jungtinėse Amerikos valstijose trejus metus gyvenantis lietuvis Marius tikina, kad už Atlanto galima rasti kur kas didesnį paruoštų gaminti produktų pasirinkimą nei Lietuvoje. Jis aiškina, kad tai – amerikiečių maisto kultūros dalis.

Apsipirkimas maisto prekių parduotuvėse JAV, anot emigranto, nedaug skiriasi nuo vaizduojamo Holivudo filmuose: produktų perkama tiek, kad net sunku parnešti namo. „Amerikiečiai perka daug, nes dažniausiai į parduotuvę važiuoja tik kartą per savaitę. Taip yra dėl tos pačios priežasties, kodėl ir absoliuti dauguma amerikiečių perkamų automobilių yra su automatinėmis greičių dėžėmis. Jiems patinka viską daryti paprastai.

Amerikiečiai perka šaldytus ir paruoštus gaminti produktus dėl to, kad nereikėtų kasdien eiti į parduotuvę“, – pasakoja JAV gyvenantis lietuvis.

Jis taip pat tikina, kad paruoštas gaminti maistas už Atlanto yra daug pigesnis už šviežius produktus, bet amerikiečiams tai nėra pagrindinis kriterijus: „Nėra taip, kad amerikiečiams gaila leisti pinigus geram maistui, tiesiog jie neleidžia pinigų maistui, kuris suges po kelių dienų.“

Ateiti į Lietuvą neleido geležinė uždanga

Maisto istorikas Rimvydas Laužikas teigia, kad greitas maistas mūsų šalyje pradėjo populiarėti tik po Sovietų sąjungos žlugimo. Iki tol, anot jo, parduotuvėse buvo galima rasti tik produktų, kuriuos paruošti užima labai daug laiko.

R. Laužikas pasakoja, kad greitai paruošiami produktai – viena esminių vakarų maisto kultūros dalis, todėl iki 90-ųjų neprasibrovė pro geležinę uždangą.

Tai patvirtina ir daugiau nei trisdešimt metų „Vilniaus paukštyne“ dirbanti, Paukštininkystės verslo Perdirbimo tarnybai vadovaujanti Antastazija Ablingienė. Ji mena, kad prieš 40 metų šalies parduotuvėse buvo galima rasti tik šaldytų viščiukų.

Dešimtajame praeito amžiaus dešimtmetyje pastatytas pirmasis mėsos pjaustymo cechas Lietuvoje, įmonės duomenimis, atvėrė naujas galimybes: vištieną pjaustyti dalimis, išpjauti filė. Po metų atsirado dar viena naujiena – atvėsinti mėsos gaminiai.

Dar po kelerių metų rinkai buvo pasiūlytas kitas produktas – marinuota vištiena. „Šiek tiek druskos, juodųjų pipirų ir cukraus, žiupsnis saldžių raudonųjų ir aštriųjų paprikų, pjaustyti svogūnai, ciberžolės, kalendros, česnakai, muskato riešutai ir laurų lapai – taip skambėjo autentiško, paties pirmojo vištienos mėsai skirto sausojo prieskoninio marinato receptūra“, – prisimena moteris.

„Dalis šiuo būdu marinuotų mėsos gaminių buvo parduodama, kita dalis – tiekiama prekybos tinklų kulinarijos cechams, kurie parduotuvės lankytojams pasiūlydavo jau iškeptą gaminį“, – mena A. Ablingienė. Ji priduria, kad tada marinuotų produktų buvo gaminama nedaug, vos iki 100 kg per savaitę.

Nori įvairesnių produktų

Šiandien Lietuvoje šaldyto ir kito paruošto gaminti maisto pardavimai didėja, tiesa, ne taip greitai, kaip Vakarų šalyse, teigia Valgomųjų ledų ir šaldytų produktų distributorių asociacijos pirmininkė Vilija Bandzaitienė.

Ji taip pat sako, kad nuomonė apie šiuos produktus taip pat sparčiai keičiasi, ypač tarp jaunų žmonių: „Aš manau, kad žmonės į paruoštą gaminti maistą žiūri pozityviai, ypatingai jaunimas. Čia dar reikėtų skirstyti. Pagyvenusiems žmonėms yra koldūnas, cepelinas ir jiems kiti neįdomūs. Bet šaldyti produktai yra labai įdomūs jauniems žmonėms, jaunoms šeimoms, kurios neturi laiko daryti valgyti.“

Pašnekovė tikina, kad perkantys šaldytą ar kitą jau paruoštą gaminti maistą, dėmesį atkreipia į kelis dalykus: „Labai įdomu pastebėti, ką žmonės perka, jie, aišku, žiūri į kokybę. Ta prasme, perka ne vien koldūną, cepeliną ar žemaičių blyną. Tiesiog turi būti kaip ir tokie pietūs: bulvių košė, kepsnys, įdėta daržovė, tai tiktai įsidėjai į mikrobangų krosnelę ir valgai.“

V. Bandzaitienė kalba, kad su didžiaisiais prekybos tinklais asociacijos nariai nedirba, jų rinka – mažos parduotuvės, daugiausiai nedideliuose miesteliuose, bet prekybos taškų yra ir Vilniuje. Ji teigia, kad šaldytus produktus ne didžiuosiuose miestuose parduoti sunkiau: „Sunku, nes vieta ribota. Jie dėl ploto stokos negali išsiplėsti asortimento. Nors kai kurie galvoja, jei turi galimybę, didinti plotą šaldytiems produktams.“

„Kaimo parduotuvėse ir miesteliuose šaldytas produktas yra tik cepelinai ir koldūnai. Tai yra realiai perkama. O miestuose pirkėjai ieško kažko įdomaus“, – pirkėjus mieste ir kaime lygina V. Bandzaitienė.

Asociacijos, vienijančios šaldytų produktų platintojus, prezidentė sako, kad visuomenėje gajus mitas apie prastą šių produktų kokybę nėra teisingas, nors nekokybiškų gaminių egzistuoja: „Visi galvoja, kad maistas neskanus dėl to, nes jis yra šaldytas. Jis gali būti ne dėl to blogas, kad šaldytas, o dėl prastų žaliavų. Čia reikia švietimo, kad šaldytas maistas nėra blogas. Tai apskritai yra pats geriausias konservavimo būdas, nes visi vitaminai išlieka.“

Lietuviai neperka dėl dviejų priežasčių

Su šia nuomone iš dalies nesutinka mitybos specialistė Evelina Pleterienė. Ji teigia, kad kartais galima rinktis ir greitą maistą, tačiau juo sotintis nereiktų kasdien.

„Žmonės, valgantys vien tik greitą maistą, susiduria su antsvoriu. Valgant greitą maistą svorį sureguliuoti labai sunku. Kita pusė – to maisto kokybė, kas labai greitai atsiliepia sveikatai. Vienas, kitas kartas, kada nėra laiko pasigaminti – viskas yra tvarkoj. Bet jei įprotis valgyti greitą maistą formuojamas ir vaikams, yra blogai“, – teigia E. Pleterienė.

Savo žodžius ji motyvuoja maistingų medžiagų trūkumu greitai paruošiamuose maisto produktuose. Tačiau mitybos specialistė įžvelgia ir gerų pavyzdžių šioje laiko nereikalaujančioje kultūroje.

„Tarkim, prekybos centre galima susidėti salotas pačiam. Yra pasirinkimas visokių žalių daržovių, galima prisidėti žuvies, sūrio. Tai yra labai greita vakarienė, kuriai nereikia gaišti laiko ir skaniai pavalgyti. Yra atsiradę visokių užkandžių, kaip pavyzdžiui supakuotos mažytės morkos. Mėsainiai taip pat yra skirtingi. Dabar yra bandelių iš viso grūdo miltų, tai jau yra sveikesnis variantas. Jeigu yra dedama šviežiai kepama mėsa – taip pat bus geresnis variantas“, – pasakoja E. Pleterienė.

Įspėjama ir apie produktus, kurie, anot jos, yra vengtini: „Reikėtų atsisakyti gruzdintų bulvyčių, įvairių dešrelių, nebent tai būtų labai geros kokybės produktas. Koldūnus galima pasirinkti, sudėtis jų yra labai skirtinga. Galima atsirinkti sveikesnių variantų, bet tešla gaminama iš baltų miltų, kurių maistinė vertė yra menka. Tai turėtų būti retas svečias ant mūsų stalo.“

Tačiau, anot V. Bandzaitienės, greitai paruošiamas maistas Lietuvoje kelią skinasi lėčiau ne dėl didelio susirūpinimo sveikata. Ji sako, kad labai daug įtakos daro žmonių gaminimo įpročiai.

„Pačios moterys gaminasi valgyti, yra toks dalykas, tiesiog iš tarybinių laikų kilę, tada apie šaldytą maistą nežinojom. Tiesiog Vakaruose žmonės toliau nuėjo į priekį. Lietuviai gal mažiau dirba, gali sau leisti gaminti iš šviežių produktų. Manau, kad šitas dalykas greitai susivienodins. Aišku, turi būti ir kokybiško maisto pasiūla“, – kalba asociacijos prezidentė.

Pasak V. Bandzaitienės, dar viena visuomenės nenoro pirkti šaldytus produktus priežastis – kaina: „Šaldytas maisto produktas yra brangesnis, nes šaltis yra brangesnis. Visada turi būti minus 18 visose grandyse. Kai kuris šaldytas maistas yra per brangus lietuviams.“

Prekybos centrai pastebi populiarėjimą

Prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigia, kad paruoštų gaminti maisto produktų pardavimus daugiausiai lemia besiplečiantis asortimentas, tačiau prisideda ir besikeičiantys lietuvių maisto vartojimo įpročiai.

„Net ir šiandien, jeigu lygintume Vakarų Europos ar Skandinavijos šalimis, lietuviai yra labiau pripratę prie namuose ruošto maisto, tačiau su laiku, spartėjant gyvenimo tempui stebimos ir kitos tendencijos. Pakankamai ryškus vartotojų segmentas, mėgstantis ir reguliariai gaminantis namuose savaitgaliais, tačiau darbo dienomis nevengiantis vakarienės iš šaldytų pusfabrikačių ar IKI kulinarijos skyriaus“, – tendencijas pasakoja B. Čaikauskienė.

Prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė išskiria populiariausią šaldytą prekę: koldūnus su mėsa, tačiau teigia, kad populiarėja ir šaldytos daržovės. Šią tendenciją ji sieja su didėjančiu lietuvių noru maitintis sveikai.

„Maxima“ atstovė Renata Dantė sako, kad šaldyti pusgaminiai dar nėra labai populiari prekė – sudaro vos 1 – 2 proc. visų pirkinių, bet didėjimo tendencijas mato. Anot jos, kasmet šių pusgaminių pardavimai paauga bent po 5 proc. Ji teigia, kad tai, kas parduodama prekybos tinkle, padiktuoja pirkėjų poreikiai ir mitybos įpročiai.

„Lietuvoje itin svarbi šviežio maisto kategorija, vis dar daug žmonių gamina maistą namie, todėl būtent švieži vaisiai, daržovės, mėsa, pieno produktai yra vienos populiariausių produktų grupių mūsų šalyje“, – apie tai, kodėl lietuviai neperka šaldyto maisto, kalba R. Dantė.

Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė džiaugiasi augančiais šaldyto maisto pardavimais: „Matome, kad poreikis šaldytai produkcijai didėja, pastaraisiais metais šaldytos produkcijos parduodame apie 10–15 proc. daugiau nei anksčiau. Pirkėjai šioje kategorijoje taip pat ieško kokybiškų produktų, tačiau tikrai dar toli iki Vakarų Europos apimčių, kur šaldyti produktai yra ypač populiarūs.“

Šaltinis: http://www.delfi.lt/multimedija/virtuves-greituoliai/jav-ispopuliarejusi-mada-pasieke-ir-lietuva-skiriasi-tik-kainos.d?id=74487134

Google GmailEmail
Daugiau sveikos mitybos receptų ir naudingų straipsnių rasite čia >>>

Bendraukime Facebook

Atsiliepimai

2017 birželis, Silvija: „Tiksliai pagal pageidavimus sukurtas valgiaraštis. Skanu, sotu, sveika. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti."
Daugiau atsiliepimų...

Naujienlaiškis


2017 © Lieknėk sveikai!
Svetainę sukūrė: Regulus.lt